The gold-standard personality model used by psychologists worldwide.
Skirtingai nuo populiarių tipologijų, dalijančių žmonėms etiketes, „Didysis penketas“ atsirado ne iš teorijos, o iš duomenų. Tyrėjai rėmėsi paprasta prielaida: jei koks nors bruožas svarbus žmonių santykiams, kalba jam būtinai turės žodį. Jie paėmė tūkstančius būdvardžių iš žodyno ir faktorinės analizės pagalba pažiūrėjo, kurie iš jų grupuojasi kartu.
Nepriklausomos komandos skirtingose šalyse vėl ir vėl gaudavo tą pačią penkių sričių struktūrą. Būtent šis pakartojamumas modelį pavertė šiuolaikinės asmenybės psichologijos standartu.
Atvirumas patirčiai apima smalsumą, vaizduotę ir potraukį naujovėms. Sąmoningumas — organizuotumą, atkaklumą ir patikimumą. Ekstraversija — tai, kiek žmogus semiasi energijos iš bendravimo. Sutarumas — polinkį bendradarbiauti, pasitikėti ir rūpintis. Neurotiškumas — jautrumą neigiamoms emocijoms ir stresui.
Svarbiausia šiame modelyje yra tai, kad kiekvienas bruožas yra tolydi skalė, o ne dėžutė. Nėra „ekstravertų“ ir „intravertų“ kaip atskirų rūšių: dauguma žmonių atsiduria kažkur viduryje. Būtent todėl „Didysis penketas“ duoda tikslesnį aprašymą nei tipologijos, verčiančios rinktis vieną iš dviejų kraštutinumų.
Sąmoningumas pasirodė esąs patikimiausias sėkmės darbe ir moksle numatytojas beveik visose profesijose, taip pat ir ilgesnės gyvenimo trukmės. Žemas neurotiškumas ir aukštas sutarumas siejami su tvirtesniais santykiais. Atvirumas koreliuoja su kūrybiniais pasiekimais. Ryšiai tikri, bet vidutiniai — bruožas nurodo polinkį, o ne likimą.
Ilgalaikiai tyrimai rodo nuspėjamą vaizdą: su metais žmonės vidutiniškai tampa sąmoningesni ir sutaresni, o neurotiškumas mažėja. Psichologai tai vadina „brendimu“. Bruožai kelerių metų ruože gana pastovūs, bet per dešimtmečius pastebimai pasislenka, ypač po didelių gyvenimo permainų.