Arrange hues in order to measure the accuracy of your color perception.
Kiekvienos akies tinklainėje yra trijų rūšių kolbelės, jautrios ilgoms, vidutinėms ir trumpoms šviesos bangoms — maždaug raudonai, žaliai ir mėlynai. Smegenys negauna „spalvos“ paruoštos: jos lygina trijų rūšių kolbelių signalus ir tik iš šio santykio apskaičiuoja atspalvį. Būtent todėl spalvų suvokimas yra veikiau skaičiavimas nei matavimas.
Sveika akis skiria apie milijoną atspalvių, bet netolygiai: žaliai geltonai spektro daliai esame gerokai jautresni nei violetinei. Tai evoliucijos pasekmė — protėviai, geriau skyrę prinokusius vaisius tarp lapų, turėjo pranašumą.
Maždaug aštuoni procentai vyrų ir pusė procento moterų turi kokią nors pakitusio spalvų suvokimo formą. Dažniausi variantai yra deuteranomalija ir protanomalija, kai žalios arba raudonos kolbelės yra paslinktos pagal jautrumą. Ryškus lyčių neatitikimas aiškinamas tuo, kad atitinkami genai glūdi X chromosomoje.
Paplitusi klaida — įsivaizduoti daltonizmą kaip visišką spalvos nebuvimą. Iš tikrųjų visiška achromatopsija pasitaiko itin retai. Pakitusios spalvinės regos žmonės spalvas mato, tik kai kurios atspalvių poros jiems susilieja — pavyzdžiui, alyvuogių ir ruda arba rožinė ir pilka.
Testas, kuriame pavyzdžius reikia surikiuoti pagal sklandų perėjimą, kilo iš Farnsworth–Munsell metodikos, sukurtos ketvirtajame dešimtmetyje. Ji jautresnė už paveikslėlius su skaičiais, nes tikrina ne sutrikimo buvimą, o skyrimo subtilumą — todėl ir sveiki žmonės retai gauna tobulą rezultatą.
Rezultatas pastebimai priklauso nuo to, kaip nustatytas jūsų ekranas, ar įjungtas naktinis režimas ir koks apšvietimas kambaryje. Šilta lempos šviesa suvokimą pastumia link geltonos. Kad rezultatas būtų sąžiningas, išjunkite mėlynos šviesos filtrus ir žiūrėkite į ekraną tiesiai, o ne kampu.