Find out how fast you type and where you rank globally.
QWERTY išdėstymą paveldėjome iš mechaninių rašomųjų mašinėlių. Jį dėliojo taip, kad dažniausios raidės atitektų stipriems pirštams, o svirtys, kurios dažnai eina viena po kitos, nesikabintų. Mechanikos jau seniai nebėra, o išdėstymas liko — permokyti milijonus žmonių pasirodė brangiau nei bet koks laimėjimas.
Lietuviška klaviatūra prideda savitą sunkumą. Devynios raidės su diakritiniais ženklais užima viršutinę eilę ten, kur kitur būna skaitmenys. Kas rašo pakaitomis lietuviškai ir programavimo kalba, išdėstymą perjungia daug kartų per dieną, ir būtent tai stabdo labiau nei pirštų greitis.
Greitis skaičiuojamas žodžiais per minutę, sutartiniu žodžiu laikant penkis ženklus kartu su tarpu. Ši sutartis leidžia lyginti kalbas su skirtingu žodžių ilgiu. Vidutinis naudotojas spausdina apie keturiasdešimt žodžių per minutę, užtikrintas — nuo šešiasdešimties iki aštuoniasdešimties, profesionalūs spausdintojai peržengia šimtą.
Esmė ne ta, kad nežiūrėtumėte į klaviatūrą, o ta, kad kiekvienas pirštas turėtų nustatytą zoną ir grįžtų į pradinę padėtį. Kai klavišų išdėstymas pereina į judesių atmintį, žvilgsnis atsilaisvina tekstui, o dėmesys — turiniui. Perėjimas užtrunka kelias savaites, per kurias greitis laikinai krinta.
Vienos klaidos taisymas kainuoja daugiau, nei atrodo: reikia ją pastebėti, sustoti, grąžinti žymeklį, ištrinti, surinkti iš naujo ir atkurti minties ritmą. Tyrimai rodo, kad žmonės, treniruojantys tikslumą, galiausiai pasiekia didesnį greitį nei tie, kurie iš karto vejasi tempą.
Dešimt minučių per dieną duoda daugiau nei dvi valandos kartą per savaitę: judesių įgūdžiai įsitvirtina miego metu, todėl svarbu naktų skaičius tarp pratybų, o ne bendras laikas. Spausdinkite prasmingus tekstus, o ne pavienes raides — smegenys mokosi numatyti kitus ženklus, ir būtent numatymas duoda didžiausią greičio priedą.